turtas

tur̃tas sm. (2) KBII53, Š, FT, NdŽ, KŽ, (4) 1. sing. SD¹21, H182, R, R290, MŽ, MŽ387, N, I, K, M, LsB538, L, LL9, Rtr nuosavybės teisėmis turimos materialinės gėrybės: Asmeninis, bendras, įgytinis tur̃tas NdŽ. Visuomenės (visuomeninis) tur̃tas NdŽ. Tur̃to konfiskavimas, mokestis, perleidimas, teisė, vertė NdŽ. Daug tur̃to turėti DŽ. Nekilnojamasis turtas ŠT17, ŽŪŽ151. Ažupirkimas, pasamdymas turto kieno, namų, dirvos, pievos SD3. Mano adata ir sermėga, o tai visas mano tur̃tas J. Tur̃tas, tur̃tas! Koks čia be turtas (jau beveik nieko nebėr) J.Jabl. Čia daug nė nenorėk: šitas žmogelis pats mažo turto J.Jabl(Als). Nuo pat jaunystės jau turėjau nemažą tėvų paliktą turtą J.Balč. Kiti tos garbės, to tur̃to norėjo, o jau numirę yra Rsn. Jie visi in tą tur̃tą insikabinę Mrj. Prieina laikas – i tur̃tas lieka, visa kas Dgč. Lėkė stačia galva, gyvulius augino, vis tur̃to [norėjo] Slk. Kas tas tur̃tas – dūmai! Mrc. Vaikų neturia, o to tur̃to ligi ausų! Jrb. Ta senė didliai tur̃to galo nežinojo Šts. Tur̃to galo nežino, o labai skūpi Stak. Kur ana dės tur̃tą, dirba ir dirba Lel. Ažlipdžiau akis vaikam turtù, kroviau kroviau Klt. Antanas turtè prapuolęs (labai turtingas) Aln. Bet apsitaisęs, pavalgęs – tur̃to nebereikia Kp. Tuščia jo, to tur̃to, jei nėra meilės Stk. Kap to turto žmogu neužtenka, o dar ir dar vis daugiau jo nori Lš. Jam jaknos dega to tur̃to Pv. Tai matai, kaip svetimo tur̃tas neėjo į gerą Sk. Seniau už žemės, už tur̃to ėjo, meilės nebuvo Bb. [Merginos] tur̃tas senybėj gaudavo vyrą gerą, ne geras protas Trgn. Pirma ėjo ne žmonos, o tur̃to ieškot Grz. Labai bagotą pačią buvo apsiženijęs, tur̃to velnias gyvas jam buvo Krč. Abiem kartu (vyrui ir žmonai) priklauso pasoga, tur̃tas Grv. Jūs nežinot mano tur̃to: penkis tūkstančius turėjau skolės (iron.) Ėr. Ka ans nė kokio tur̃to [neturėjo], tik knygų rado už du šimtus rublių Kv. Dvi vištos i šuo – visas muno tur̃tas Yl. Vyžos – ir visas tur̃tas: nieko neturėjo Kvr. Balta galva, su lazdele, maišelis an kupros, i visas [M. Untulio] tur̃tas Jdr. Visi lašiniai, visas tur̃tas jug tame klėtė[je] yra Yl. Jo (mirusiojo) visas tur̃tas – vieni baltiniai ir šešios lentos (rd.) Vdn. Aš jam tur̃to nedaviau i negaliu norėti nu jo atimti Stl. Mamos turtù pirko namus Dglš. Kas turėjo tur̃to, tas kėlė vestuves Dt. Jei nėra sūnų, tai visą tur̃tą ant žento užkraudavo Ūd. Yra gerai, ka tur̃to turì, o prižiūrėt yra kam Škn. Bet kas kalts, sakyk, kam ima svetimą tur̃tą? K.Donel. Visas pilies turtas vokiečiams teko A1884,38. Galėsiąs tėvynei, nors pats taip toli būdamas, tarnauti turtu ir raštu Al884,363. Buvo diedas ir boba, jiedu turėjo vištaitę viso turto, o daugiau nieko neturėjo BsV318. Turtùkas NdŽ. Turtùlis NdŽ. Turtáitis NdŽ. Didis pulkužėlis, mažas turtužė̃lis, n’išteksiu dovanėlių JV261. Palikčia marčiai palšus jautelius, o seselei žirgelius. O motinėlei augintojėlei – visą savo turtelį LTR(Nm). Ant galo randas tokie, kurie ir artimuosius savo ižg to pasaulio ižsiunčia, idant jų tur̃tą … turėt galėtų DP126. Nė vienas žmogus ant šito pasaulio neest viešpatimi tur̃to savo DP305. Kada pripultų koks turtas ant svieto, niekada nepriglauskit topi širdies savo PK65. Ir ėmė savo bandą ir turtą, kurį žemėje Kanaan nupelnę buvo BB1Moz46,6. Kame nes yra turtas jūsų, ten bus ir širdis jūsų Ch¹Mt6,21. ^ Žiūrėk žmogaus, ne tur̃to! Mžš. Tur̃tas užgyvenamas, o sveikata – ne PnmA. Tik reikia sveikatos – atsiras ir tur̃tas Ėr. Vieno turtas budina, o antro vargas migdo LTR(Aln). Turtas – ragus, badas – nagus KlvrŽ. Tur̃tas užgyvenamas daiktas, o žmogaus tai neužgyvensi Žl. Duodamas visą turtą išdalysi, o visų vis tiek neapdalysi LKKVII62(Al). Jo visa manta ant pečių, visas tur̃tas – kišenėj Ds. Turto tiek, kiek apkečia LTR(Kp). Turtas turtu nebaidos Šts. Turtas turtuo kloniojas Šts. ║ [i]lobis: Anie susitaisė tą tur̃tą ieškoti Yl. Būtų iškasusi tur̃tą Kv. Tas tur̃tas, rods, ka tebėra Trk. ║ apie vertingą, konkretų daiktą: Visas tur̃tas – trys vaikai i jie dujai Pl. Karvė visas tur̃tas, kap nors išpenėt Grv. Jiem dabar visas tur̃tas – tas jaučias Mžš. Seniau gi rietimai – tai tur̃tas Dg. Šiandie tur̃tas – ant stalo ką padedi Vlkš. Visas gi tur̃tas tas mano sklypelis Šmn. Visas tur̃tas būdavo linai Kp. Visas tur̃tas, ka da yra sausų malkų, ėgu žaliom [kūrensi] – tai prapuolei Mžš. Tik katę turiu, tai visas mano tur̃tas Brt. Visas mano turtẽlis – žalias rūtų darželis DrskD98. ║ prk. apie didelę vertybę: Geriausias tur̃tas – sveikata Kvr. Visas tur̃tas žmogaus – akys LKT340(Ign). Mokslas yr didžiausis tur̃tas, ne tau vagis ano pavogs, ne gaisras sunaikys Sd. Visas mergos turtas – gražumas Žem. Regi ir čia, kaip didis turtas yra gyvata gera ir Dievo bijanti DP464. ^ Didis turtas – susiedas geras M. 2. sing. žr. turtai 2: Kai atsiras miške tur̃to (grybų, uogų), tai ana važiuos ir važiuos Šmn. Kiek šiemet [laukuose] tur̃to – negali žemė dalaikyt Klt. Koriuose bitės laiko sudėjusios visą savo turtą J.Krišč. ║ L Dvasinis tur̃tas NdŽ. Tautosakoj yra pakankamai turto visiems ir kiekvienam V.Myk-Put. Liko mums tik vienas turtas – kalba, bet ir jai gresia visiškas išnykimas rš. 3. sing. Rtr gausus materialinių gėrybių turėjimas, turtingas gyvenimas, gerovė; pršn. neturtas, skurdas: Tam pačiam žmogu – ir geran turte gyvena, o priseina, ka ir gyvent nėr kur Pv. Daba iš tur̃to nežino ką nešiot Bsg. Čia kiekviename žingsnyje krito į akis turto ir neturto, prabangos ir skurdo kontrastai A.Vencl. ^ Pondzies yr davęs slinkiuo skurdą, darbininkuo turtą Šts. 4. prk. [i]turėjimas: Tu tai tik turi kada verpt. – Toks čia tur̃tas: prisėdi ir vėl pakilus eik prie trūsų Gs. Jos toks turtas [kavalieriaus] kap ir mano Gs. 5. scom. ppr. dem. toks maloninis kreipimasis: Šito tai jau nežnau, tur̃teli Mrc. Kad aš nieko nežinau, tur̃teliai mano Al. 6. toks indas kam sudėti, laikyti: Kubilas toks buvo, medinį dangtį an kuolelių užkiša – tur̃tas Aps. Pūsto gražumo, pūsto bagotumo [marti]. Du turtai grybų, trečias – šunagrybių NS715(Ppl).